1263576112Esu Aldona. Man 60. Ilgai mąsčiau kol sužinojau, išjaučiau, kas mane sukūrė - aiškuman įėjau. Kol iki Ištakų ėjau - ilgėjaus, o grįždama svajojau. Dabar tikra - esu ir visada buvau. Dvasia iš Dievo - K-ūnas (anas, šitas) - esatis per Praamžį, Svajonė vaizdiniais gyvuoja per daugel Kūrinijų. Esmė viena - kol atveriam save, keliaujame laike JO gijom. Jomis ir vejame sau kelią. Pasauliai šypsosi ir masina, kol atpažįstame kiekviename Kūrėją. Tada jau šypsomės ir skubame gyvuoti Išmintingai, laimingai gimti ir gyvuoti, įprasminti Buvimą. O iki tol, kaip piligrimai, vis laikomės už vaizdinio ar tikslo.  Atrodo, niekad nesibaigiančia gija vingiuoja vingiais gimtys. Bet daros nuobodu, pavargstame kely, tada jau du ar trys, ar dar daugiau. Taip buvo daugel amžių ir kartų ir šviesmečių , ir laiko ratų; praradome mes atskaitą, o gal save. Gerai, kad Savastis surado. Dabar esu rami, į Jus, aplink gyvenančius, kreipiuosi. Aš panaši į Pradžią, todėl ir atvaizdo neišstatau -prasmės tame aš nematau. Jei kam atlieps mana mintis-gimtis, gyvenimas, kultūra -susipažinsim. Esu iš Giminės savos, iš Pirmapradės-Senosios Kūrinijos. Gal būt todėl neatliepia man daugelis dalykų, kelių, kuriuos pramynė žmonės amžių bėgy. Tvaroj gyvuoja Žemė amžinai- su ja ir išlikau. Dėkoju ir džiaugiuos visais, kurie gyvuoja ištisai, kurie Gerumą, Dorą spinduliuoja, kurie yr amžini ir tais, kurie atsidūsėjimu ar palinkėjimu, ar šypsena šviesia išreiškia savo santykį su Prigimtim-gyva Būtim, Tiesa ir Grožiu. Džiaugiuosi tais, kurie nors laikinai-trumpam sušvinta.(Jų dėmesį praryja vaizdinys) Dėkoju iš širdies aš gimusiems laisviems, kurie kantrybės turi stebėti kas čia vyksta ir prisidėt prie gimstančios Būties.

Taigi, esu Sesuo, Mama, Marti, Vaikaitė, Moterimi eigoj, o Dukroje kaip Žmonija dar gimsiu. Mane sutiko daugelis ir nuomonių yra. Laisva valia duota visiems, taigi, aš pripažįstu kiekvieno teisę žvelgt savaip ir atsiliepti arba tylėti. Gerbiu Pasaulį, Žmones , Kūriniją-Kūrėjo Savastį. Dėkoju Giminei - JOS Šviesoje gyvuoju.

Mąstau, džiaugiuosi ir kuriu. Aš atmenu, todėl naudojuosi paveldu. Iš prigimties esu taiki, švelni ir harmoninga. Ne visada kitiems atliepia. Kviečiu bendraut aš tuos, kurie Kūrėjo vedami pabunda ir skleidžia Šviesą. Šita Šviesa ir nušviečia jų veidus. Ir tuos kviečiu, kurie intuityviai jaučia, kur Tiesa. Ir tuos, kuriems pabudus, Sąžinė neleidžia užsimiršt. Iš to užgimtų mums nauji laikai, nes laikas turi Dvasią. Mes Lietuvos vaikai. Kas nors sakys, kad kažkada nebuvo Lietuvos, kitaip vadinos. Bet juk dabar yra. Sukurta. Tai tų, kurie per tris galėjo. Tai nepaleiskime Būties, nes dings kartų sumanymas-paveldas. Išsaugokime Būdą. Ir Protėvių Mintis lai būna mums taku. Aš su Gamta gyvuoju santarvėj. Ją priimu kaip savo tąsą. Esu jos Priežastis. O Žemėje gyvuoja Išmintis, iš jos semiuosi Atjautos ir Galios. Mūs Protėvių Dvasia - mūs Priežastis. Tik Meilėje surasim kelią.

Tokia mana gimtis-Geba. Tiesa-tai tai, kas būna ištisai ir turi eigastį.

Su Gerumu, Šviesa ir Grožiu...

ismintieserdve@gmail.com
g28295
rect11667
rect11667