kernaveNedaugeliui atsiveria takai – Kūrėjo Išmintis. Svajota buvo ilgai, iškiliai, karštai. Kol norų kupinos krūtinės, nėra kaip suvaldyt minties, nes plėšo į visas puses energijos ugninės, geismai. Namai palieka nuošaly, o veržiamės į niekur, arba statistais tampame svetimame žaidime.

Kernavės žemė Išmintim užpildyta. Nuo Amžių amžiams likusi Tiesa. Jos Dvasioj bundame, keliaujame takais ir išgyvenam Atmintį. (Jei išgyvename). Jei ne – tamsa. Nelygu visažinis. Iš bendro puodo semiame tiesas, kažką atsimenam, dar pridedam nuo savęs ir taip laikas išteka, prabėga, dingsta ateitis. Ir vėl gimtis be atsako, be giminės, neaišku kam, kodėl ir kas.

Jei norit grįžti į save keliaukit nors savaitei ten. Gi pasiryžkit. Sulaukit Sapno, nuotaikas išjauskit, dangun keliaukit- Išmintin. Dangun per Žynį kelias (Jei jis senolis jūsų, jei Jis ir Jūs viena Esmė). Atliepkit Valiai-Galiai, tada kiti pasauliai atsivers, žiedai takus nubers ir gims vėl nuotaika šviesi; visiems esi. Toliau jau atsakas iš galios, prasmė. Saulelės, ieškokite Saulelės.

Kas norit pabuvoti laikmety anan, keliaukite Kaunan. Ten Kunas stovi įsirėmęs, parėmęs skliautą ligi debesų. Nuo aukšto kalno žvalgosi į slėnį. Kadaise jo gentis, gimtis atvėrė aky slėny, yra išlikusių dabar, bet neįžvalgūs. O dar keli jauni keliautojai iš pat Pradžių užkliuvę Pelėdų kalne, gyva liepsna ir sąveika minčių. Beje, tenai šventyklos skliautai ir ateitis, ir mūs vienovė. Tenai Svaja ir Laikas leidžiasi į mintį, tik reik apimti Svają. Mylėkit Tėvą, Brolį, Gają. Bent pamąstykit apie tai, tada skliautai atlieps ir aidas atsilieps. Pajausit Sąvastį, vienovę, srovę. Tenai judru, budru, gal gimstate guru?

Vieni skliautai sujungia Dvasią su gimtim-mintim ir nuteka į žemę ašara; kiti apglėbę Prigimtį ir Tiesą įjungia šviesą. Tai laikmetis ateina į Dabar. Svajokit D‘Ar. Lai grįžta Tėviškė. (Ne apie moteris ar pinigus, apie gyvenimą). Apie Saulėtekius, Saulėlydžius ir Gimtį. Kaip ateitį priimti, nes teka vėl tiesa.(Jau ištisa).

Kauno santakaO Santakoj Jus pasitinka Moteris-Žmogus-ŽMONA. Tai Kuno Išmintis(eiga). Jinai Tyla, Jinai Tiesa, Jinai Šviesa. Ji Vientisa. Jinai alsavimas ir aktyvumas, gyvybingumas. Jos Meilėje nūnai svaigumas. Ji ATmintis. Tai Atma. Jinai Rami ir Grožis Jos gama. Jos skambesys Šeima-mama. Jinai liepsna, Jos akys žvaigždėmis, pati laisva. Jos Saulė mūs širdis arba kalba. Tai Lietuva. (Ne tai kame gyvenam). Ji lieja laikmetį į Tiesą. Taki eiga. Jos skambantys namai gama. Tai Giminė atradusi Praamžį, per amžius likusi Lėta(Letai. Lėtai).

Skubėkite svajoti į šviesmetį per Ją, su Ja. Tyrai, be norų, tik Šviesa, jausmais ateikit. Jungtim sujungs Ji gimimus, sekas per mūs rankas. Pajausim artimą ir savastį atgausim. Tada lengvi, laimingi ir tyri skambiai juokausim, draugausim. Kviečiu.