tveraiAtsiveria Tverai-TVARA (TARA). Tai užginti gimimai, kuriais gyvavo Žmonija – Aukštaitija. Iš ten Tiesa Šviesioji įlieta į Lietuvos likimą, eigastį šeimų, gimčių – teisių. Tai piligrimai keliaujantys laikais- vaikai užgimę Lietuvoj. Jie švelnūs, mylintys, tikri, jie geri.

Ieškot Tverų (Doros, švytėjimo) reikėtų Sieloje savoj ir žvaigždėse-akyse -Lietuvoj(jumyse). Artumo šio, energijų yra beveik kiekvienoje gimty, energijų laisvų, kurių nepajaučiam, nesuvokiam kaip savęs pačių-nors jos iš pat pradžių. O mes įrėminti į siaurą būdą – įvaizdinį. Todėl save mes galime atrasti giliau, plačiau, meiliau per orą-eterį dauboj (tveruos), o kūne –po krūtine. O įkvėpimą-giminę, gimtinę prie šaltinio. Ir suskambėt giliau galėtume po mėnuliu-tėvuliu, dievuliu. Įsikvėpuot, įsijaust, išgyvent save iš gelmės-almės ir sušvisti Saulele. Jeigu pajusit graudulį, maudulį krūtinėj, širdy, keliaukit su Saulele keliom parom. Išbūkit save, atgaukit Dvasią (po krūtine) ir susijunkit širdimi su savo gimine, gimtine. Tai bokštai- vieta, kur Žemė ir Dangus susijungia takeliais. Tie akmenys ir skardžiai – tai šventovės (Būtovės). Energija jau teka. Nauji laikai atvėrė mums vartus, vaikams vardus. Tokia vienovė. Stebėkite žvaigždynų-laiko ratą. Sujunkit Dvasią prigimties, Būties ir Esmę – Savastis (aiškumas, galios pasireiškimas) savyje. Tai prisijungimas. Aiškumo ir Tiesos buvimas savyje- Šviesa, aiškumas ( esu ryžtingas, tai gerai, sprendžiu, elgiuosi, tikra, prasminga...).

Krūtinėje PAJAUTA. Atvėrimas savęs gyvenimui Prigimtyje. Tokia TVARA.

rambyno ratasRambyno Giesmę pamena ne vienas. Tai Alkas Giminių. Energijos Dangaus ir Žemės liejas – suvienijimas. Sąsajos liepsna palikusios, kaip buvo įprasta gyvuot. Tai RATA(S). (Retežis). Senoliai Saule sukasi žvaigždynuos, o Žemėje ašis, liepsna. Likimas liepsnose, šviesoj, jei mes žvaigždėti. Anoj, kuri paliko ten budėti. Dangaus Tiesoj. Jeigu į mintį grįžti panorėtute, akis pramerkt, atmintį atvert, tai vienas ciklas – mėnuo nuo pradžios(jaunaties) iki Dienos skaisčios (transcendentinės Būties). Mėnulio ciklas. O jeigu tingit – nesiskųskit, gyvuokit taikiai JĄ mylėdami, širdy, Sieloj, Savasty turėdami – parves.

ant rambyno kalnoO jeigu kamuojatės nežinomybėj, laukime, be paskirties (tėvai nesuteikė, gimtis atsitiktinė, praradot budrumą), tai penkios paros ten ir atsivers takelis – Jinai (sąmonė), suprasit kaip gyventi Čia – kūne. (Pv.pamąstot apie kažką-malonu ,priimtina, jeigu ne – ne jūsų). Formuoja charakterį, esmę. Svarbiausia ieškoti savastim, gyvastim , ne norais. Jei mes iš Vienio, jei gerbiame Kūrėją, jei pripažįstam praeitį kaip mūsų buvusį pasaulį, tai susiliečiam.

Istorija-tai butaforija. Jei susižavim, tai artistais liekam. Bet reikia atsimint kas rašo pjesę, kas režisuoja ir kokia mintis gyvuoja, realizuojasi, nes tik tada kai tapsite žiūrovais suprasite ar buvot teisūs aname. Išryškėja žmonių polinkiai, todėl tenai gerai užsiimti analize ( Šeimos, tautos, žmonijos, savęs), stebėti reakcijas. Per tai suprasite kuo buvot ir kur užsižaidėt. Tėvo Saulė – MOTINA neleis prapulti, išves. Pradėsit aug ti.

Du sodaiToliau Europos centras, kaip dabar vadinas. Tai SODAS. Tai Sodas skambantis Europoj. Tai tai ką pinam ir kabinam namuose. Jau daugel apgadinta vietovėje. Išrausinėjome kalvas, atstumai sutrumpėjo. Aiškumo trūksta galvai ir ne vienai. Pakito požiūris, ne tuo vibruojam(džiaugiamės). Sakralinė geometrija – namai. Daugel paveldo niekais išėjo. Atsiveria jei kas brandus (brangina Tiesą, šeimą, namus, likimą laiko). Brangu turėtų būt, o gal ir yr brangu, nes golfą ne kiekvienas gali žaist, apvaikščiot, save apeit ir savo gimtį susireguliuot, at-matuot, kiek liko dar gyvenimų šiame pasauly, kiek aname ir kiek Jo Saulė kelią ties-švies. Tai mandala – Versmė. Taigi mąstykim ar Lietuva yra ? Ar mūsų Išmintis tyra? Ar Žemė čia žydra? Ar mums brangi yra? Ar Saulė čia tokia pati kaip vakar? Tikiu, kad šitas noras apsižiot Pasaulį praeis, kitaip sudegins Saulė, ji mūs gelmėj, esmėj-susinaikinsim. Susinaikinimo procesas trumpas. Tai norai, vaizdiniai ir siekiai.

Mintis ir Dieviška Svajonė-Savastis. Tai begalybė. Pasirinkimas čia kiekvieno. Ar atliepiam ir mylime, branginame ir tuo sujungiame save su begalybe, arba užmirštame save ir siekiame naudos – juodos ir mirštame. Tokie takai. Iš naujo suvibruoti galime.Gerai, kad šviesmetis aplinkui.

Tame Sode yra keli namai. Yra daugiau, bet nėra kas juos lanko. Tai Tėviškė išlikus-stygos. Netoli dabartinio įėjimo yra kalva su kryžiumi. Galvai aiškumo suteikia, minčių tekėjimo(mąstykit lengvai, kad eitųsi, jeigu sumanymai tyri, dori, jei ne-pajusit baimę(spaudžia širdį, pykina). Kalvelė prie sodo-akistata su gimimo momentu, atėjimu į erdvę, kaip buvot priimti. Ne visada maloniai. Iš čia jūsų reakcijos į aplinką(priešinatės, slepiatės, gudraujat, nusižeminat, išsisukinėjat)

Kalvelė toliau, link miško-vyro jėgos pajautimas. Dauba-miegas, ramybė – kovos nugesinimas. Visiškas fizinio kūno atpalaidavimas (kūdikis). Dar motinystė gyva-Madona.

sauluteVisos teritorijos neapėjau. Daug vietų užtverta. Piliakalnis laisvas, vedliai tenai. Jeigu Svajonėje gyvuojat-eikit-laukia. PORA. Padės namus atrast ir suformuot, Saulelėmis gyvuot(vibruot), kokiam laike Žemelėje pradėt gyvuot, vibruot, kaip erdvę įsukti, gimčių sekas-upes nukreipt... Jūs patys atsiliepsit, žvaigždžių keliu keliausit, kol grįšit į save. Pajusit intuityviai, kur Šviesa , aiškumas, gera – tai tiesa. Mūs Žemė – aruodas. Žvaigždžių sėklos mumyse.

Tai tiek krypties. Šviesa iššvies.