MedisGiminės sodybų bendruomenė-asociacija laimingai gyvuoja ir jums linki to paties. Rugsėjo pradžioje antra žmonių grupė išvyksta į Kaukazo šventvietes pas likusius Žemėje Išminčius-Svorijus keistis, atsibusti, mokytis.

Jau nuėmėme rugius skirtus sekančiam šiaudinių avilių pynimo etapui. Bitės dėl laukų, sodų, augalų – bitės kaip sodybos sudėtinė dalis, padedanti harmonizuoti žemutinį (augmenijos) pasaulį. Kviečiame ir kitus sodybiečius (ir ne tik juos) apie tai pamąstyti, suvokti, geriau suprasti gamtą ir save pačius.

Valykime iš savęs godumo, abejingumo, pykčio, pavydo, puikybės apraiškas. Tai trukdo Laimei (Laimai – šviesiai lemčiai – Baltų Deivei) gyvuoti pas mus (namuose, sodybose, šeimose). Tai atsiliepia – trukdo nuoširdžiam bendravimui, dalinimuisi, trukdo Meilei žengti drauge. Laikmetis neša Rojų, bet jį reikia įsileisti, atkurti-atverti Jam Sielos vartus – mūsų Giminės sodybas. Reikia daugiau dėmesio skirti tobulai žmogaus Prigimčiai (ne patirčiai) ir paskirčiai. Tada santykiai tampa švelnesni, daugiau grožio ir harmonijos atsiranda namuose. Visi mes esame iš Pirmapradžio Vienio, tik skirtingai išlikę savo vaizduotės-vaizdinių lauke. Galime nusišypsoti savo išmonėms ir įsiklausyti į širdies-Dvasios balsą, sodo skambesį, Visatos akordus, kūno virpesius, kad sugautume, pajustume, išgyventume vienį, alsavimą, gyvastį - Kūrėjo Svajonę Jo Mintyje, kurioje mes – JO vaikai gyvuojame.

Dabar brandos laikas. Visatos Motina čia – Žemėje. Mes Jai labai dėkingi. Ji Tėvo Galia-Jo Meilė. Jos glėbyje linkime visiems geros valios žmonėms gausos, Meilės, Tiesos, darnos, Svajonių išsipildymo. Pridedame Išminčiaus RADON (Giminės sodyba) pamokymus Giminės sodybos kūrimui. Išminčiaus dolmeno vieta Pšados slėnyje, Kaukazo kalnyne. Su Juo bendravo Liudmila Kupcova. Pateikiame lietuvišką vertimą.

Radon – paskirtis padėti žmonėms sukurti Giminės sodybą.

Matau truputį žemesnį nei vidutinio ūgio žmogų. Plaukai tiesūs, reti rusvoki, bet ilgi. Tokia pat ilga, tiesi, retoka barzda. Įdegusio veido, labai gerų pilkų akių. Apsivilkęs drobiniu dulksliu rūbu, kuris siekia kulnus. Susijuosęs.

– Ką tu nori mums pasakyti?

– Gerovės ir šeimos sukūrimui jūsų laikmečio žmonėms privalu turėti savo žemę – savo gimtą Žemę – savo Meilės Erdvę. Tai ne koks nors lopinėlis arba keletas arų-turi būti hektaras arba šiek tiek daugiau. Štai tokioje erdvėje žmonės galės pasistatyti sau namą ir aplink jį suformuoti jiems reikalingą ūkį. Galės pasodinti Giminės Medį ir jį auginti kaip mažą vaiką, dovanodami jam šviesą ir Meilę kiekviena, nors pačia mažiausia, proga. Štai šis medelis augs jūsų akyse, gaus iš kiekvieno šeimos nario meilę ir tikėjimą, kad viskas, kas vyksta aplink, yra gera. Taip gerai kaip tik gali būti.

Toks medelis, šios šeimos dėka, įgaus Kūrėjo galių. Augdamas jis taps puikiu, milžinišku, sveiku medžiu-ilgaamžiu medžiu. Jis surinkinės Jūsų Giminę į Vienį nuo pat Pradžių Pradžios. Įsivaizduokite koks jis turėtų būti ir galų gale jis tokiu taps. Visa Giminė, susirinkus jame, kiekvienu lapeliu jus matys ir glamonės, o jūs – Ją. Šis medis suteiks Kūrėjo galią kiekvienam šeimos nariui, gyvenančiam toje erdvėje. Šis medis saugo, gina ir padeda, tiek žmonėms gyvenantiems šalia jo, tiek kiekvienam augalui, pasodintam tame hektare, kiekvienam vabzdžiui, kiekvienam akmenėliui, gulinčiam šalia. Šis medis suteiks galią visam augmenijos pasauliui, esančiam hektare šalia žmogaus.

Žemės Dvasia Jūsų Giminės sodyboje priims visus šeimos narius, gyvenančius joje ir auginančius šį Giminės Medį.

– Kaip matote, palaipsniui vyksta suartėjimas-sąveika tarp žemės, žmonių ir augmenijos. Visi vieningi savo polėkiu padėti, gerinti ir ginti kits kitą. Visi teikia viens kitam Gėrį, Meilę, Palaimą.

Aš suprantu jūsų laikmečio sunkumus, bet juk reikia siekti, eiti į tai ir galų gale jūs gausite tai ko geidžiate. Jūsų laikmečio žmonės gyvena miestuose, didelėse gyvenvietėse, bet juk ši erdvė yra bendra visiems, ji ne tik jūsų šeimai, galima sakyti – ši erdvė beveidė. Ji yra visų ir niekieno. Daugiaaukščiai namai – daugelio energijų sankaupa. Štai tokiu energijų mišiniu pripildytas kiekvienas namo žmogus. Gėris ir blogis sumaišyti į vienį ir ko daugiau tokiuose namuose, tuo ir pripildyti žmonės juose. Todėl mums, žmonėms dolmenuose, labai sudėtinga pasiekti kai kuriuos jūsų laikmečio žmones dvasiniam pabudinimui. Bet aš noriu pasakyti, kad žmogus – tokia Esybė, kuri turi savo individualumą. Iš gimties į gimtį, iš vieno gyvenimo į kitą, jam perduodama kas nors labai svarbaus-prasmė-būtinybė, kuri veda jį per gyvenimą, kuri suteikia kryptį ir per tai jis gauna: arba šviesią, palaimingą būtį, arba karmą. Todėl žmonės tokie nevieningi - jie skirtingi.

 

Dar apie Giminės sodybą
Giminės sodyba, tai tokia vieta, kurią jūs sukursite patys, gyvensite ten ir naudositės tuo ką jūs sukūrėte, pasodinote, ką įsirengėte, ką sutvėrėt ir priėmėt jūs patys ir jūsų šeima. Žinoma, pradžioje gana sunku ir daug nuokrypių, toloka nuo normalaus gyvenimo savo hektare. Žmonės įsigiję žemės savo Giminės sodybos kūrimui dažnai nežino ką su ja daryti, kaip sukurti šioje žemėje gerovę sau ir savo šeimai, kiekvienam jos nariui, kaip sukurti gera kaimynams ir visai gyvenvietei. O valstybė kontroliuoja kiekvieną žmogų ir kiekvieną šeimą, bet ne iš noro padėti, o kad galėtų daryti visokį poveikį žmonėms, kuriantiems Giminės sodybas savo hektaruose. Kol kas tokia jūsų visuomenės santvarka, tokia jūsų gyvenimo sistema. Kol kas netgi savo žemėje žmonės pririšti bendromis nuostatomis, bendrais įsipareigojimais sistemai.

Pirma dalis iš septynių