– Ką gi mums daryti, kaip gi mums įsikurti savo hektare, kad pajustume jo teikiamą pagalbą: nuo augalų, nuo visos erdvės, kurioje ketiname visada gyventi?

– Pirmiausia ir svarbiausia – pasistenkite apvalyti šią erdvę nuo blogio, kuris, labai galimas daiktas, yra jūsų žemėje susikaupęs per daug technokratinių civilizacijų gyvavimo šimtmečių.

Tam reikia įsivaizduoti didžiulį, baltą kaip sniegas, rutulį (kamuolį) žaižaruojantį Saulės spinduliuose. Ridenkite šį kamuolį per kiekvieną jūsų sodybos plotelį. Jūs galėsite stebėti kaip šis rutulys tampa ne tokiu švariu ir spindinčiu, kokiu jūs jį pasiuntėte, paridenote per savo žemę, po savo sodybą. O kai kada jis tampa netgi pilku arba išvis tamsiu. Paskui šį rutulį jūs išsiunčiate į „nebūtį“ transformacijai. Pasistenkite mesti jį kuo aukščiau ir toliau – į patį „nebūties“ centrą. Palaukite pakol „nebūtis“ jį apvalys savo ugnimi, kaip pakuroje, nuo blogio. Ir vėl mintimis įsivaizduokite, kaip iš „nebūties“ sugrįžta švarutėlis, baltas kaip sniegas, rutulys. Paridenkite jį per savo žemę antrą kartą – apvalykite ją. Ir taip darykite tiek kartų, pakol patys pamatysite, kad rutulys, kurį jūs ritinėjate savo žemėje, savo erdvėje, patampa vėl baltu kaip sniegas ir švariu.

Tai reiškia, kad jūs apvalėte savo žemę, savo erdvę nuo visko, kas susikaupė, susisluoksniavo toje vietoje, kur jūs ketinate gyventi, per amžius.

– Radon, kokia energija sudaro kamuolį, kuriuo galima apvalyti savo Giminės sodybos žemę?

– Jūs žinote, kad Kūrėjo Šviesa ir visos Šviesos Galios pasižymi šviesia, šilta, baltai spinduliuojančia Saulėje spalva. Tai Kūrėjo ir Šviesos Galių energijos.

– Kas yra „nebūtis“?

– „Nebūtis“ – tai tokia erdvė, kurioje sudeginama visas juodas blogis – vyksta transformacija.

Visa kas nukreipiama į „nebūtį“ apsivalo nuo praeitų energijų, nuo praeitų išgyvenimų, praeitų įvykių patekimo į žemės paviršiuje esančią erdvę. Visa kas pasiųsta, būtinai grįžta atgal, bet jau perdirbta, apvalyta, transformuota į švarią, švytinčią kaip baltas sniegas, energiją – Gėrio ir Meilės energiją. Bet tokiu metodu žmonės privalo naudotis labai atidžiai, kad kam nors arba ko nors nepakenktų. Jūs jau žinote, kad visa kas pakenkia kam nors grįš ir pakenks jums.

Žmonių siųsti į transformaciją negalima. Žmogus gali sudegti. O tai reiškia, kad ir jį ten pasiuntęs, gaus atgal į save atsakomąjį smūgį.

„Nebūties“ vieta:

Pažvelkite į dangų ir įsivaizduokite erdvę, kuri yra labai aukšta – už mūsų matomo dangaus. Kuo aukščiau jūs galėsite įsivaizduoti erdvę už mūsų dangaus, tuo efektingesnis bus rezultatas (kaip pasakoje: už trijų karalysčių, už devynių jūrų). Tokia erdvė egzistuoja ir labai gerai apvalo, panaikina visą jūsų surinktą negerumą, transformuodama jį į švarią, baltą spinduliuojančią energiją.

Šiuo metodu naudotis galima dar ir taip:

Surinkti visą negatyvą į kamuolį iš ligotos jūsų kūno vietos ir nukreipti, nusiųsti jį į „nebūtį“ transformacijai, palaukti kol iš „nebūties“ grįš švarus, baltas spindintis kamuolys. Pripildyti ligotą (skaudamą) vietą šiuo kamuoliu.

Šiuo metodu naudotis iki pilno pasveikimo.

– O jeigu kažkas išsiųs kitą žmogų į šią erdvę, kad jis apsivalytų nuo negerovių?

– Jeigu žmogus siunčia kitą žmogų į šią erdvę, bandydamas apvalyti jį nuo blogio, arba norėdamas jam pakenkti, tuo jis padaro blogai ne tik šiam žmogui, bet ir sau pačiam. Ir atbalsis bus jo paties sužalojimas, invalidumas arba išsigimimas dar šiame gyvenime, o gal ir kituose. Atgalinis smūgis t.y. smūgis į save gali būti dešimteriopai stipresnis.

Tokiu metodu neįmanoma išlaisvinti savęs arba kitų nuo esybių, su kuriomis esate sudarę sutartį – šios esybės į transformaciją nepaklius. Sutartis reikia nutraukti pačiam žmogui, tada esybės pačios jį paliks.

Antra dalis iš septynių