keturiu kampu gyvenimasKaip jau minėjau, yra keturių kampų gyvenimas. Tokie „namai“, tai nuolatinis stebėjimas ir žvilgčiojimas į priešingą pusę. Susižvalgymas tarpusavy su tuo kuris greta ir pastangos užimti, apeiti, įšokti į priešingą poziciją.

Ten geriau, kitaip. Nuolatinė kova už būvį, kova su vėjo malūnais. Tokių „namų“ gyventojai irzlūs, dirglūs, be ramybės, atilsio. Nuolatinis priešininko stebėjimas, nematant savęs, labai išvargina. Tai įsivaizdavimas, skatinantis judėjimą (įvaizdis). Judėjimą ratu. Tai vaizdas ir judėjimas skyrium. Nėra jungties. Tai nuolatinis perštėjimas, širdagraužis, priešinimasis, priešgyniavimas. Tokiuose namuose pradedama daug darbų, bet nepabaigiama, keliama begalė idėjų, bet neįgyvendinama - paleidžiama vėjais. Viduje, centre jauku, šilta, bet niekas ten nebūna, neina. Saugosi prarasti vietą, padėtį(būti pažemintu, išjuoktu, nušvilptu). Tokiuose namuose klesti ir viešpatauja gyvūnai. Katės, šunys, paukščiai, nes žmonės jiems skiria dėmesį. Sušildo, maitina. Tai žmonių draugai, šeima. Tokie „namai“ neturi sodo, kiemas atviras visiems vėjams; trūksta užuovėjos-atjautos. Toks gyvenimas grūdina charakterį. Tai pasekmė buvusių verksnių ir ištižėlių. Gyvenimas jiems suteikia šiokią - tokią galimybę atsibusti. Ir moterys ir vyrai vienodai aršūs. Patekę į gerą aplinką nurimsta-ilsisi, gali pasikeisti, bet yra tikimybė, kad vėl praskys. O Žmonės patekę į tokius „namus“ netenka orentacijos. Arba pabėga, arba suserga depresija. Tokie būstai - daugiaaukščiai. Jeigu gyvenama kaime, tai daug ūkinių pastatų(gyvuliams), auginama dėl globos. Šitų namų gyventojai visad užimti. Jie neturi laiko. Jie nuolatiniam judėjime.

bokstasDar yra dviejų kampų bokštas. Tai viršus ir apačia. Viršuje dvi pozicijos: aš ir aš ir apačioje – tai ir tai arba ten ir ten. Tai nuolatinis siekis. Lipimas į dangų ir kritimas atgal. Gyventojai labai lakios vaizduotės, bet jų dėmesį patraukia ir juos masina tai, kas kitiems nerūpi ir nepasiekiama. Jie įsivaizduoja, kuria planus pilni įkvėpimo, siekia, eina kančių kelius, puola, įrodinėja, išgyvena procesą. Įdeda širdį ir beveik visada nusivilia, nes nesulaukia atsiliepimo. Tai ką jie kuria – nepraktiška, nesavalaikiška, tiesiog nereikalinga. Bet jiems svarbu pats procesas- pakilimas, įkvėpimas, išgyvenimas. Tokie namai neturi išorės, viskas vyksta viduje. Pasaulis atrodo realus, nes žmogus jį kuria. Tiek vyrai, tiek moterys energingi, beformiai, degančiom akim. Jiems nieko nereikia apart jų pačių svajonės, idėjos. Tai jų apvalkalas, jų namai. Jeigu nusirengtų-žūtų, neliktų savojo aš. Iš šių namų išeinama, bet negrįžtama, „svetimi“ į juos nepriimami.

Tai tiek apie gyvenimo Būdą.

Sekančiame apsakyme mąstysiu apie Giminės Sodybą.