pieva2Apie namus senokai bekalbėjau. Jie pamesti kadaise buvo ir samprata pakitus, bet prisiminti reik iš naujo, nes laikas eina. Kaip kad minėjau jau anksčiau namai-tai gyvenimo būdas, mūsų kultūra, augimas lig dangaus. Ir nors iš ten kadais atėjom, bet žemėje, pamatę šitiek galimybių, pradėjom kurti, vaizduotė išnešė į pakraštį ir dingo vaizdas. Pametus atspindį neliko kelio. Ir sukamės ratu daugiausia savo vaizdiniais ar patirtim gyvuodami. Mūs naujas amžius čia su savo vaizdiniais ir spinduliu.

Tai kelias, tai galimybė vėl atrasti Tiesą, sukurt namus ar atpažinti esamus - išlikusias vertybes. Tai linija, kurią delne įspaudžia mūs Būtis, o Prigimtis palaiko. Tai būdas (charakteris, jei taip suprantamiau). Ir bruožai skiriasi žmonių ir temperamentas. Kadangi realių namų beveik neliko, "civilizacija" sugriovė Tiesą ir siekiai bei godumas iškreipė mintis ir bruožus, spalvas ištrynė ir linksmumą, tai vis daugiau šiandieną rankų ištiestų: tai duodančių, tai imančių. Tik Saulės jose nebėra, nors neseniai dar buvo. Kol audė drobes Lietuva, tol šiluma skaista tekėjo. Kol rankos glostė medį, molį, tol Galioje pakeldavo namus. Ir Lietuva visa ant Gėrio, Grožio ir Ramybės pamatų gyvavo. Šilų gaudimą atmena Gimtis ir kvapą pievų bei spalvas dar atmena mūs vyresnieji. Tik nesvajojo savo ateities su tuo susieti, atidavė valstybei-civilizacijai. Vaikus paleido. Užtat dabar ir sėdim "inkiluose", o tie, kurie namus pasistatyti išgali, vistiek namų neturi, nes viskas iš sugriauto pastatyta. Ten gyvasties nėra, tik formos ir įsivaizdavimas, kuris išsekina ligi ligos. Tokių namų vaikai jau "ekrane" gyvena, iš jo jie žvelgia į save, tėvus ir savo šalį.

Manau, reikėtų mums namų ir vėl iš žalio sodo, iš bičių dūzgiančių sode. Ir žalio šilo mums reikėtų. Reikėtų dėmesio ir pagarbos kaimynui, bičiuliui, draugui, giminei. Tai galimybė atsiskirt nuo šurmulio ir sūkurio, kuris suardo kelią. Gyvenimas juk vienas, ištisas ir pabaigos neturi, tik skiriasi kultūra, eigastis. Tauta-gyvybės forma. Patampa matoma mumyse tik per bendrą siekį, šventę, kalbą... Namus sukurti mes galėtume gyvoj Gamtoj, ant Žemės. Jau kuriasi sodybos Lietuvoj. Gimtis šviesias pašaukus Tėvynė keliasi. Tokie namai, kur išgyventų kartos trys arba daugiau, atvertų Galią, gebėjimus grąžintų mums, į Sodą vėl parvestų. Žmogus juk dievo vaikas. Saulelėje nušvistume ir nereikėtų krosnių ir laidų (elektros). O Žemėje namai mūs šviestų ir būtų aišku kokios giminės Žmogus. O Giminė iš laiko grįžta. Tam reikia ryžto, kad patikėtume jog šitas kelias-į savo vidų, yra toks pat svarbus, džiugus ir dar labai prasmingas. Jis turi tęsinį, jis begalinis. Jame Dvasia su Savastim gyvuoja, pačiu Kūrėju. Per Jį Pasauliai matosi, Visatos toliai, kurie gyvuoja su mumis drauge.

Taigi namus reikėtų kurti kiek kitaip: kultūra, elgesiu, Būtim. Tai aplinka ir rūbai, tai simboliai ir maistas, tai kalba-gimtasis Žodis. Juk žodis yr energijų raiška per garsą. Jis gyvas ir apčiuopiamas, jis veikia. Tegul mūs lūpose daina pavirsta, arba Giesme-vienatine, kurioj gyvuotų Lietuva.

Namai-žvaigždžių kalba. Žvaigždynus mes įvardinome patys. Savybes pasiskyrėm kai kurias, kitas mums primetė, nes burtininkų buvo visada (burta-žvaigždė). O jiems norėjosi plačiau gyventi. Mums sako "žvaigždės lemia"; o gal mes patys su savim į sandėrį suėjom. Kas joms belieka? Ar gi joms būtų įdomu mums likimus nulemti, atsakomybę prisiimt prieš Visagalį? Kai JO Ugnis-AK(J)IS sužiūri viską. (Visatos būvį ir sekas, Visatos Laiką, Apimtį, Natas). Tiktai Sūnums ir Dukroms leistina tvarkyti savo likimus. Tai argi mes kitokie? Argi mes ne Žmonės? Ar iš tiesų mes Baltai, ar svetima įsigalėjo mumyse. Ar žvaigždžių akys ne Dukrelės? Ar šypsenoj Sūnelio nėr Šviesos? Akis pakelkime į dangų kai sutems. Lai Meilė liejasi iš Jūsų žodžių. Tegul sušyla kūnai ir mintis. Jausmai atlėgs ir švis širdis. Namai sugrįš-glėbys ir keturi kampai.

Dabar, kur bepažvelgsi-protas. Sukurta viskas mūsų be širdies. Iš proto, iš vaizduotės, iš sugriauto. Negyva gyvasties negimdo. Eikvojame energiją, kad tik išliktume ir silpstam. Ar taip gerai? O gal kitaip derėtų?

Gi prisiminkim, kad galime. Kurkime, ne sistemas, žaliuojančią sodybą.

Su Meile... Aldona

g28295
rect11667
rect11667