аlsavimasPratęsime kelionę.

Žmonėms, kurie gyvuoja vaizdiniais, reikėtų atsiminti, kad jų tvara ribota. Jei išgyvenimų seka ilga, tai susijungiame per Įkvėpimą. Pasąmonė - Visatos atspindys. Jau laikas pamąstyt, nes Mėnuo keliasi Tvara - atbunda Saulė, Žemė ir Kūrėjas.

Gyvuokit Meilėje, kitaip neišlaikysit.  Energijos didžiulis srautas, o žvėriškumo daug. (Instinktai ir primityvumas). Atlantai eina iš karūnos. Jie savo vaizdinius atsineša ir Būdą. Mes jų laike tokie kaip esam,  neišliksim. Priimkim Savastį -mūs Dvasią - pakvieskim.

Jinai šalia širdies, truputį dešiniau(yra ir organas, tik nesuaktyvuotas). Kaip baltas rutuliukas. Mylėkim Ją. Kalbėkime su ja. Sulaukime atsakymo. Jinai yra ir laukia mūsų dėmesio. Tai tikra.  Kreipkimės į Saulę.  Per Dvasią Saulėje surasime save - energijos tapačios. Iš ten šviesa sava sugrįšime į gimtį. Astrale nėr takų, pakitusi struktūra.  Žiedai sujungia tik erdves. Ieškokim Protėvių - Jų Mintį laiko Žemė. Tai mūsų praeitis ir ji iš Pradžių. Joje Visatos dėsniai reiškiasi lig šiolei. Dvasia Praamžio - Alsavimas -Gyvata.  Laike gyvuojam iš Esmės per Giminę ir Prigimtį. Taip viskas paprasta, atrodo, o nėr skaistos(tyrumo) ir budrumo. Vis susigundom dar kažką patyrinėt. O Laikas Naujas, o daugelis dar sename. Per tai kančios sulaukti galit, kai reiks pereiti per patirtį-sankaupas.

Ne sau - savim gyvename. Ir matoma iš nebūties nekyla, tik iš Būties. Į nebūtį nueina atsilikę, atskilę(prašapę). Kviečiu visus į Įkvėpimą, nes motina sušalus ir moteris mūs rūškana - Žemė sunki, nemylima. Per Įkvėpimą keliame vibracijas ir šylam, o šypsena išliejam Šviesą. 

Ko trūksta Žmogui?  -  NIEKO.  Jis viskas Visame. Jo Prigimtis TikRa.  Neslėpkime Tiesos (nereikia melo ir apgaulės, jau neprasminga ir neįdomu). Motyvai yr nesvarbūs, tik realybė.

Neatsilikite, gyvuokime drauge.

Su Meile !