tulpesPer Išmintį atvėrus seką sakinių kalbu - nereikia daug darbų ir užmojų galingų. Geriau jau Svają stebuklingą priimkime - laimingai. Jeigu sustingę - pakvėpuokime giliai, lai spinduliai išjudins  mūsų sąstingį-(tai goduliai, geiduliai, juoduliai). Nukreipkime mes dėmesį į žemę, medį, akmenį ar paukštį.

Ką matome? Ar formą, ar kažką - ką žinome? Ar tas -kažkas, save suvokia, taip kaip mes jį? Ar jis pasaulį mato, save gyvena taip kaip mes manom?

Ar mums reikšminga tai, o gal prasminga? Ar mumyse Kūrėjo prigimtis? O gal kita mintis? Jeigu Kūrėjo -sąveiką pajusim - gyvastis. Juk viskas yr iš Dievo Valios, Jisai Karalius, o mes juk Jo vaikai. Kodėl tada mes žemdirbiai, artojai, kodėl sustojom pakely, ar "kryžiai" dideli? Istorijos kartojas?   Laikai nauji.  Atsisijoja vaizdiniai ir norai, palieka tik Esmė-versmė. Pakvieskim DORĄ . Lai Saule ritinėjas juokas, lakštingalos lai suokia, o Meilė tuokia.

delne saulyteŠirdžių namuos gyvuos gyvenimas gaivus. Juk JO Dvasia - tai mūs gyva Šviesa. Tai mūsų gyvastis - Mintis. Svajonė - Jos Būtis. Yra tikrai kaip pamatai. Pavasaris per Prigimtį ateina su vėjo švilpimu - dainuoja dainą. O kūne taip svaigu...  Austėja eina...