eggŠeimos liniją pratęsiu.

Gimtis formuojasi anksčiau nei manom. Giminė gyvuoja amžių amžiais ir didelė Būtis tame. Civilizacijos liepsna visatos Saulėj teka, Gimtinė per širdį ateina Meilėje gyvuot, o žvaigždė dega, paskui planetos jungiasi, kad ta Būtis įgautų prasmę, įsikrautų, o Žemė gautų mintį, sušvistų-kistų.

Kaip jau minėjau, kūdikis-žmogus Dvasia ateina į motinos akis ir tėvo širdį. [Jeigu į tėvo akis ir motinos širdį, tai gilinimasis, atbudimas, tiesos ieškojimas-grįžimas.]

atejimas

Tada du žmonės , vyras ir moteris, apsijungia per tris t.y. ir ateinantis vaikelis ir Kūrėjo Dvasioje sujungia Savastį su Visata per Vienį ir Giminės Dvasia. Gimtis atsiveria, nauja gyvybė, žybsnis-šypsnys, nauja spiralė sukasi, sidabro gija-vija eteriniame kūne, aumenyje [omenyje]. Gyvenimas atveriamas ir žemėje, nes atbalsis yra. Jungtis-tėvų mintis. Ji sujungia eigastį-takelį, kad gimtų Dvasia Žmogum Žemėje, berniukas ar mergaitė. Tada pas motiną-gimdytoją formuojasi lytis ir kūnas. Taip auga iki  septynių mėnesių. Aštuntame , per bambos centrą vaikas, nauja gyvybė, pasiekia pats save iš išorės. Jis pradeda bendrauti su tėvais jausmais. [Lig tol tik per instinktų centrą]. Po devynių mėnesių subręsta kūnas ir  ateina sprogimo, plyšimo diena. [Lig tol kūnas būna tamsoje, šviečia pats]. Išėjus į dienos šviesą, kūdikio šviesa lyg ir sumažėja, bet taip tik atrodo. 

laukiamasvaikasŠviesa koncentruojasi ir joje ryškėja kūnas, forma [kyla vibracijos], todėl ir kreipiam didesnį dėmesį į kūną.

Vieną mėnesį po gimimo kūdikis būna sunkyje, mėnulio būtyje kaip ir nėštumo metu. Anapusinis pasaulis veikia labiau, todėl vaikelio aura-apvalkalas gyvuoja motinos auroje-lauke. Šiuo laikotarpiu reikia saugoti ir saugotis stresų, susitrenkimų, labai didelio garso ir skubėjimo [sūkūrio]. Tuo metu formuojasi būsimo gyvenimo suderinimas juslių dėka su nauja realybe. Praktiškai, lyg žmogus dar augtų įsčiose.

Po mėnesio kūdikio "kiaušinis" išrieda iš motinos auros ir  prasideda savarankiškas žmogaus gyvenimas. Tėvai grįžta į normalų, realų šeimos, namų bei tarpusavio santykį, ritmą tik jau trise. [Arba keturiese, penkiese, jeigu yra daugiau šeimos narių ar artimųjų].  Diena prasideda pasisveikinimu su Saule, Žeme, stichijomis, vieno su kitu ir su kūdikiu taip pat. Jeigu į jį pažvelgus, nusišypsojus jis atsiliepia-prieinam, imam ant rankų, pervystom, bendraujam. Jeigu  neatsiliepa, neliečiam, netrikdom.

Sutramdom savo norą būt gerais, rūpintis. Vaikas yra žmogus, pakvies jus pats. Juk jam reikia išmokti valdyti savo kūną, energijas ir sąveikauti, pažint save ir pasaulį. Vaikai gimsta ne tam, kad tėvai turėtų ką veikti. Todėl pagarba , pripažinimas, neliečiamumas privalu tik pastojus ir visą laiką. Jeigu vaike pripažįstam Vienį, savo giminės atsinaujinimą, patį kūrėją, tai gimsta ne tik kūdikis. Gimsta naujai savo vaike du žmonės-tėvas ir motina, gimsta naujai giminė, gimsta naujai pasaulis-į ateitį.  Jeigu yra bendravimas su kūdikiu iki gimimo, tai ir atėjimo-gimties momentas suderinams visų. Diena, laikas{iki minutės], vieta ir dalyviai. Jeigu žmogaus laukiama, priimamas su Meile, švelniai, tai ateityje nekyla konfliktų.

gimimasPo mėnesio, kai šeima ir namai susiderina su nauju gyvenimu atsiranda naujas ritmas. Iki trejų metų išryškėja vaiko Galios t.y.  būdas. Tampa aišku ar jis gyvens tokiame vaizdinyje kaip tėvai ar ne. Jeigu kūdikis auga laisvai, pripažįstama jo Esybė, o tėvai dėmesingi [ne reiklūs, reiklumas  SAU suaugusio privilegija], tai nuo antro iki ketvirto mėnesio  vaikas susipažįsta su aplinka, išmoksta sutelkti dėmesį, sugauti kryptį, atpažinti objektą. Gyvą objektą - tėvą, motiną, artimą  pagal širdies skleidžiamą šviesą, ritmą. Iki ketvirto mėnesio kūdikis būna nesvarumo būsenoje, tai reiškia, kad jis mažai jaučia savo kūną. Orentuojasi visu lauku, intuityviai. Jį labiau veikia stichijos: oras , vanduo, magnetinės audros[beje tai liečia ir tėvų stresus bei pyktį]. Gyventi reikėtų pakiliai.

 Ketvirtą mėnesį įsijungia Žemės Gravitacija (centras stubure). Suaktyvėja kraujotaka, kūdikis labiau jaučia savo kūną. Pradeda kviesti į pagalbą tėvus. Gerai tinka švelnus glostymas, masažas. Kūdikis ateina į save Žemėje. Jam svarbu apimti, pajausti savo kūną, ypač formą. Smegenyse pradeda funkcionuoti duomenų centras. Tampa svarbūs atstumai. Koks aš, kiek aš, kur aš su kūnu, kur ne aš. Tai formuojasi antras auros ratas apie žmogų Žemėje. Šiuo metu gerai yra jeigu vaikas gali remtis padukais į atramą. Toks atstumų nustatymas (kūno pajautimas), kuris matuojamas savim tęsesi iki 9-12os mėnesių. Nepatartina vaiką nešioti ir pažindinti su mūsų buities daiktais: lempa, veidrodis, paveikslas ir t.t. Jam tai neaktualu.

Iki šešto mėnesio vaikas fiksuoja ką skleidžia objektai: gyvybingumas, energijos kokybė ir stabilumas. Tai tėvai, gyvūnai, augalai, daiktai (objekto intensyvumas).

Nuo septinto mėnesio vaikas nubunda. Pradeda formuotis trečias auros ratas. Tai gravitacinio ir smegenų centro pusiausvyra. Ryškėja kūdikį supančių objektų reikšmė: gyvi - žmonės, gyvūnai, augalai, akmenys... ir jų skleidžiama energija; ir negyvi - mūsų buitis. Pagal tai ryškėja kūdikį supantis pasaulis ir jo vieta jame. Pažįstama daiktų savybės: šalta, karšta, kieta, švelnu, šiukštu, skysta, taku... Nepatartina užkrauti vaiko žaislais, tai sekina jėgas. Geriau supažindinti su Gamta: Dangus, Žemė, debesys, Saulė, medis, lietus, šviesa, tamsa, šešėlis, žolė, vėjas ir t.t. Visur centre Jis - Žmogus. Tėvai - pagalbininkai, auklėtojai kaip švelniai elgtis, stebėti, džiaugtis tuo. Toks gyvenimo pažinumas tęsesi nuo septynerių mėnesių iki pusantrų metų. 

Daug reikšmių kūdikis įgauna per tėvus. Kas jiems svarbu, į tai Jisai kreipia dėmesį. Atskaitos taškas tėvų emocionalumas ir dėmesio Galia. Taip formuojasi santykiai su aplinka (gyva - žmonėmis, negyva - daiktais).

Vienuoliktam mėnesį susiformuoja pusiausvyros linija - horizontas. Tai sukimasis apie vidinę ašį ir judėjimas vertikaliai - stačiomis (kaip Dievo duota). Labai gerai paėmus vaiką ant rankų ir priglaudus prie kūno vertikaliai suktis apie savo ašį (kūdikį laikyti tiek veidu į save, tiek į aplinką).

Nuo vienerių metų ir dviejų - ketverių mėnesių, prasideda Aš ir Aš veiksmai. Tai dinamikos įsisavinimas. Judėjimas erdvėje tarp statiškų daiktų (nejudančių), atstumų pajautimas tarp jų ir judėjimas šalia judančių - gyvų objektų. Taip pat skirtis tarp besileidžiančios energijos ir kylančios (vyriškos ir moteriškos) ir jos intensyvumo. Tai pasaulio pažinumas ir judėjimas tame. Šis laikotarpis tęsiasi iki dviejų su puse ir švelniau iki keturių metų. Neužkraukite vaikų daiktais, savo žinojimu ir bereikalingomis reikšmėmis, ypač filmukais. Kai vaikas mato ekrane veiksmą, jis nori dalyvauti - realybė (jei jis yra, turi būti ir kita realiai). Kadangi dalyvauti negalima tai kyla prieštaravimas tarp to kas matoma ir realybės, vaikui didelis stresas. Jeigu vaikas susitaiko, nuslopsta nerviniai impulsai fiziniam kūne. Susipainoja virtuali realybė (sąlyginė) ir reali (Gamtos). Gali atsirasti nevalingi judesiai, formuojasi abejingumas ir bevališkumas, kraujotakos sutrikimai, psichinis nestabilumas.

maitinimasJeigu šeima gyvena harmoningai ir vaikas auga prasmingai (teisingai), tai trejų metų užgimsta Savastyje, su savo Aš ir kitų bei supančio pasaulio samprata. Tai trys auros sluoksniai ir Savastis, namų, šeimos lauke. Tai ribų išlaikymas, energijų valdymas - žmogaus Esmė.

Nuo šio laikotarpio iki dvylikos metų kitas ciklas ir apie tai sekančiame apsakyme.

P.S Jei norite daugiau sužinoti apie motinos prigimtį, maitinimą krūtimi ir būseną tame, apie minčių, vaizdinių - pasaulio perdavimą kūdikiui kartu su pienu; apie veiksmus ir pratimus iki nėštumo ir iki gimdymo, teiraukitės telefonu 8-636-05741