seimaMūsų Savasties ugnis, spinduliavimas, šiluma. Tai energijų sąveika, kai kiekvienas šeimos narys gauna savipakankamumą (1+1+0, 2+1+0, 3+1+0, kai nulis ne tuštuma). Ir tuo pačiu gali būti pasirinktinai, kuo nori būti, kokį potyrį nori išgyventi.

Tėvas, Motina, sūnus, dukra, žmogus, žmona, brolis, sesuo, senolis, Senolė, vaikaitis, vaikaitė, visa apjungia Kūrėjas, Kūrėja – Giminės Dvasia. Tokioje šeimoje – Būtyje visi gali šildytis prie šeimos židinio (žiedo, rato). Kiekvieną žmogų ir visus jungia trys kartos (Baltai). Tai Pirmapradis giminingumas.

Buvo laikai, kai šeimos kūrėsi ir gyvavo per Svajonę. Beje, visas pasaulis ir šita planeta sukurta Svajonėje. Tai esminė Jos gyvavimo forma, kaip ir žmogaus. Kokios Dvasios žmonės, taip ir gyvena. Dabartinis kraujo ryšio santykis atvedė prie išsigimimų bei fiksuoto karmos (pasekmės) buvimo. Gyvavimas instiktais bei žemomis vibracijomis žmogų prilygina gyvūnui (proto formai). Prarandame sąlytį su aukštesniuoju „AŠ“. Šeimos nariai pradeda gyventi ne vienas kito papildymu ir atliepimu, o konkurencija, tai yra noru užimti vietą padėtį dėmesį (kuris stipresnis). Pasiremiama patirtimi, amžiumi (vaikas, senukas), liga, darbu, padėtimi (vyresnis, tėvas, motina), situacija (studentas, moksleivis) ir bandoma pajungti likusius šeimos narius kažkurio valiai (norų išsipildymui). Tuo būdu surenkama energija ir nevisada geriausia. Taip siekiama savanaudiškų tikslų įgyvendinimo. Beje, energijos dažnai pritrūksta, nes tokioje šeimoje nėra Esminės dalies – Giminės Dvasios (taikios jungties), tik egoizmas. Tik Giminės Dvasia iš esmės per Svajonę tolygiai paskirsto energijas ir roles visiems šeimos nariams. Tik Dvasia jungia visus šeimos narius su Visata, JO Svajone.

Beje, ši giminingumo forma (šeima) galioja ir tautoje, Tėvynėje, gimtinėje. Ankstesniais laikais kol gyvavo AT-mintis bei ryšys su Visata ir Kūrėju per žmogaus Dvasią, visus vaikus vadino sūneliais, dukrelėmis, Motinas – mamulėmis, tėvus – tėvužiais; vyresniuosius – seneliais. Dar visai neseniai kaimuose vaikai ir paaugliai į vyresniuosius (ne tik į tiesioginius gimines) kreipdavosi dėde, teta ir nieko tai nestebino.

Jei mes vienos kartos, vieno laikmečio, panašių tradicijų, dorų siekių, panašaus tikėjimo, šviesios Atminties bei meilios širdies žmonės – mes šeima, nes mūs Motina – Saulė, Tėvas – įkvėpimas – galėjimas, O senolė – Giminė (gimtis - Išmintis). Tada mes gyvybingi, džiugūs, lankstūs, išradingi, šviesūs, savipakankami.

Su kuo Jus mielieji ir sveikinu.