motinairsunusMano Sūnau, užgimęs giliai mintyje Tėvo Širdyje, išvydęs Pasaulį Šviesiąja Saule. Mano Sūnau, sveikas! Būk pasveikintas Motinos, Jos Širdies kaitros, Jos Dvasios tyrumo, Jo Meilės gilumo. Sūnau, tavo Pasaulis Tėvo dovana Tau. Tu gimei iš mūsų, gimdytojų, keliavusių per laikmečius, dabar esančių tautos Šviesa, dorumu, kantrybe, taurumu. Mūsų Sūnau – mes žmonės.

Atleisk, suradai užterštą aplinką, negyvą vandenį, mirusius žolynus, nuodingą orą, griaudžiantį miestą. Tu nematei to, ką mes dar turėjome, tai ką Motina – Tėvas saugojo ir brangino kiekvienam iš Mūsų. Mes nesugebėjome to išsaugoti tau. Mūsų Sūnau, tikiu, kad mes drauge sustabdysime riaumojantį monstrą. Jis ne toks baisus. Meilė gali daugiau nei troškimai. Tavo vaikai ateis į šviesesnį Pasaulį. Mes tikime Savimi, Tavimi, tikime Prigimtimi. Išminties Šviesa budi.

Sūnau, šviečia Kelias, Naujas Amžius atvėrė Dalią. Eime kurti, eime į Žemę, į kurią tu atėjai mūsų pakviestas. Žemė laukia mūsų dėmesio ir Meilės, laukia Šviesos. Gamta laukia atbudimo, žmogaus prisilietimo.

Sūnau, aš myliu, Tėvas tyli; Sūnau, pakelk akis, lai Namai, Tėvynė, Žemė tavim sušvis.

Tavo Motina